radau siandien savo ir draugo nuotrauka ir vienos nuostabios dienos Nottingham Contemporary ir supratau, kad jau taaaaaip ju pasiilgau! bet tikrai dar nenoriu sugrizti, duokit man daugiau laiko namuose su sitais zmonemis!
Tuesday, 27 December 2011
Monday, 26 December 2011
we found love
aš myliu tokius vakarus, kai tereikia vieno žmogaus šalia, kad nebejaustum į kaulus besiskverbiančio šalčio ir degančių pirštų. šiektiek atsiverti ir parodyti skauduliukus, bet žinoti, kai tai buvo teisingas pasirinkimas. mylėti ir šnekėti apie praeitį kaip gražų knygos skyrių ir šypsotis, kad augam ir kaskart atrandam save iš naujo
Saturday, 24 December 2011
sauja zvaigzdziu
Vistiek namai yra pati jaukiausia vieta visame pasaulyje. Savi kvapai susimaišo su naujais nepastebėtais vėjais. Šiais metais visai nejaučiau tos širdžiai mielos Kalėdų dvasios. Įstabu kiek padaro šeimos buvimas kartu, ne tik brangiausių trijų žmonių buvimas šalia, bet ir senesnės kartos artimieji. Bet šiandien didžiausią milžinišką tikrumo pliūpsnį man padovanojo muzika. Žinoti, kad tai iš kai kurių perspektyvų yra skirta man klausant pirmą kartą jau sukuria kažką neįtikėtinai emociško, tai, ką sunku aprašyti, o juolab - apsakyti.
"Kiek jėgų beįdėtum, manęs priverst pamiršt tavęs nepajėgtum ir tavo akių šviesos. <...> Aš ilgiuosi tų bemiegių naktų su tavim ir mūsų dienų, skrisdamas šviesos greičiu parnešiu tau saują žvaigždžių(o gal norėjai saulės spindulių?). Be tavęs sunku ir kasdienybė dūžta kaip stiklas"
O dabar, telieka laukti Vasario ir kiek pajėgsiu ruoštis Sausio pabaigai. Su artėjančiom(jau visai šalia!) šv. Kalėdom!
"Kiek jėgų beįdėtum, manęs priverst pamiršt tavęs nepajėgtum ir tavo akių šviesos. <...> Aš ilgiuosi tų bemiegių naktų su tavim ir mūsų dienų, skrisdamas šviesos greičiu parnešiu tau saują žvaigždžių(o gal norėjai saulės spindulių?). Be tavęs sunku ir kasdienybė dūžta kaip stiklas"
O dabar, telieka laukti Vasario ir kiek pajėgsiu ruoštis Sausio pabaigai. Su artėjančiom(jau visai šalia!) šv. Kalėdom!
Monday, 15 August 2011
adventures
god how i've missed reading without even knowing it. just finished an amazing adventure with Haruki Murakami's book and started living another story with Paulo Coelho.
Sunday, 6 March 2011
kada atsiranda ta riba, kai turi suspausti save i rankas ir pamirsti viska tam, kad galetum prisiristi prie kazko kito? tu buvai man geriausias draugas, prisirisai mane prie saves ir man nepavyksta issipainiot. pavargau deti pastangas, nors zinau, kad visada jas ir desiu. tu sakei 'tave dievinu, kaip zmogu, kuris su manimi' ir as negaliu patiketi, kad siti zodziai nieko nereiskia. as negaliu patiketi kaip tu nevertini to rysio, kuris buvo, yra ir butu(stai ir nebevartoju bus) stiprus (ir tu ta puikiai zinojai). taip noreciau viska tau pasakyti, papasakoti kaip man taves truksta, bet kaskart, kai kazka pasakau, tu nesivargini atrasyti. as nenoriu visko paleisti, bet as nebezinau kaip elgtis. should i just LET GO?!
Subscribe to:
Comments (Atom)





